kulčiokas

kulčiõkas sm. (2) 1. įrankis kam grūsti, grūstuvas: Et, vaike, dar tu nė nosies ant piestos neužkeli, o jau nori su kulčiõkais grūsti VšR. | Apsivyniojau rankas skarmalais, dabar lyg su kulčiokù Skr. 2. PnmA prk. mušeika.